Juozas Miltinis

Ankstesnė dalis: Juozo Miltinio asmenybė ir teatro samprata (I)   Miltinis sėmėsi idėjų iš užsienio kūrėjų, pats įgijo patirties Prancūzų modernistų teatre, tačiau nesekė viena kryptimi, pats susikonstravo požiūrį į teatrą, jį nuolat pildė ir tobulino. Kurdamas savo teatrą, jis konkrečiai neįvardino, kokiu metodu remiasi, tačiau tyrinėjant jo trupės repeticijas, kitų tyrinėtojų darbus bei jį pažinojusių žmonių atsiliepimus atsiskleidžia Miltinio teatrinis požiūris. Tai nuoseklus vieningos trupės kūrimas, dėmesys režisūriniam pasiruošimui, dramos analizei, intelektualinių pjesių pasirinkimas, aktoriaus vidinis ir...

Juozas Miltinis

Juozo Miltinio teatro odisėja prasidėjusi 1940 metais provincialiame mieste Panevėžyje, visiems laikams įėjo ne tik į Lietuvos, bet ir Vakarų Europos teatro istoriją. Dažnai jis apibūdinamas kaip intelektualus menininkas, eruditas, stebinęs amžininkus pasaulėjauta ir teatrine kalba. Teatrologai ir kritikai, precedento Lietuvoje neturintį Panevėžio teatrą, dažniausiai vadina filosofiniu, nes režisierius siekė parodyti žmogui jo egzistencijos gelmes. „Vaizduoti ne buitį, o būtį.“ – kaip sakydavo pats J. Miltinis. Tai ir buvo didžiausias skirtumas tarp jo ir panašiu laiku kūrusių B. Dauguviečio ar K. Glinskio. Tai ir darė J. Miltinio...

Zbigniewa Kresowatego

Ankstesnės dalys: Jerzy Grotiwski teatro samprata (I) Jerzy Grotiwski teatro samprata (II)   Taip pat Grotowskio teatro sampratą įtakojo ir įvairių kultūrų ritualinės apeigos. Pasak Grotowskio, mitas, kuris dažniausiai ir būdavo ritualo pagrindas, yra įsikūnijęs į aktorių per jo veiksmus: kalbą, aimanas ir gestus. „Jeigu pirmykštės apeigos davė pagrindą teatrui atsirasti, tai, vadinasi, tik grįžtant prie ritualo, galima sukurti tą betarpiško, gyvo dalyvavimo ceremonialą, savotišką  bendravimo  būdą,  betarpišką,  atvirą,  nevaržomą  ir  autentišką teatrą.“[1]  Kaip...

Peggy Shaw

Ankstesnės dalys: Feministinis teatras (I) Feministinis teatras (II)   Puikus pavyzdys – 1970 m. vienuolikos drąsių jaunų moterų suformuotas judėjimas It‘s All Right to be Woman Theatre, pradėjęs pasirodymus, kuriuose moterys liečia skirtingas savo kūno dalis, taip simboliškai atsiimdamos jas iš vyrų kolonizacijos. Šios šešerius metus egzistavusios trupės narės scenoje pasakojo realias savo gyvenimo istorijas įvairiausiose teatrui netradicinėse Niujorko vietose: moterų centruose, koledžuose, universitetuose... Savo pasirodymus vadino „istorijomis iš mūsų gyvenimo“, tik jas perkūrė į teatrinę...

Žymiosios moterys

Ankstesnė dalis: Feministinis teatras (I)   Be abejonės, moterų teatrams buvo reikalinga ir dramaturgija, aktuali to laikotarpio moterims. Žymiausiomis feministinėmis pjesėmis galime laikyti: Lillian Hellman The Children's Hour (1934), Lorraine Hansberry's A Raisin in the Sun (1959) ir Megan Terry's Calm Down Mother (1965). Feministinė dramaturgija pristatė naujus subjektus, žodyną, veikėjus, formas ir alternatyvius suvokimo būdus. Pjesės dažnai nurodo psichologinius, socialinius, kultūrinius ir švietimo veiksnius, varžančius moteris. Dėl to pjesės turi savimonės skatinimo funkciją. Ir feminizmo dramaturgės, ir kritikai tikslingai pradeda kurti naujus...